- spraunumas
- ×spraunùmas sm. (2) Krs; A1885,277 → spraunus: 1. Valgis visų bičių spraunumą padidina rš. Tai mano gražumas, kojelių spraunumas LLDI250(Škn). Ji neturi razumėlio, darbe spraunumėlio LTR(Jrb). | Spraunumas razumo galvoje mažutėlio Tat. 2. Smagumas jos, spraunùmas! Mžš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
